imunologijoje

Imunologija yra mokslas, tiriantis imuninę sistemą ir jos reakcijas į infekcijas, ląstelių pažeidimus bei navikinius pokyčius. Ji apima įgimtąjį ir įgytąjį imunitetą, jų veikimą, reguliavimą ir sąveikas su patogenais, alergenais bei kitais išoriniais ir vidiniais iššūkiais.

Imuninė sistema sudaro centrinę ir periferinę dalis: limfiniai organai (kaulų čiulpai, timusas, blužnis, limfmazgiai) ir įvairios ląstelės – neutrofilai, makrofagai, dendritinės ląstelės, NK ląstelės, B ir T limfocitai. Humoralus imunitetas pasireiškia antikūnais (imunoglobulinai) ir komplemento sistema, o cellularinis imunitetas – T-ląstelių atsakas, įskaitant helper ir citotoksines ląsteles.

Imuninė reakcija apima antigenų aptikimą, klonavinę ekspansiją, imuninės atminties formavimą ir reguliavimą. Atsakas gali būti specifinis ir prisitaikęs, o imuninės sistemos sutrikimai gali sukelti autoimunines ligas, alergijas ar imunodeficitus. Vakcinacija ir imunoterapija yra svarbios praktinės imunologijos sritys.

Metodai: serologiniai testai (ELISA), srautinė citometrija, imunohistochemija, molekulinė imunologija ir polimerazės grandininė reakcija (PCR).