Chemijos

Chemija yra mokslas apie materiją, jos sudėtį, sandarą, savybes ir cheminius pokyčius. Ji tyrinėja elementų ir junginių ryšius, energijos lygius bei reakcijų mechanizmus, nuo atomo ir molekulės iki didelių medžiagų sistemų. Chemijos tikslas yra paaiškinti, kaip medžiaga sąveikauja ir keičiasi, ir kaip šie procesai lemia gamtos ir technologijų reiškinius.

Šakos ir metodai. Pagrindinės chemijos sritys yra organinė chemija, inorganinė chemija, fizinė chemija, analitinė chemija, biochemija, teoretinė chemija ir kompiutacinė chemija. Taip pat iškyla specializacijos kaip polimerų chemija, paviršiaus chemija ar medžiagų mokslas. Tyrimai vykdomi eksperimentais laboratorijose ir skaitmeniniais modeliavimais. Svarbios metodikos apima spektroskopiją (NMR, IR, UV-Vis), chromatografiją, titrimetrinius ir elektrochemijos metodus bei įvertinimą biologinėse sistemose.

Istorija ir poveikis. Chemijos ištakos siekia alchemijos laikus, tačiau mokslo plėtra į chemiją kaip savarankišką discipliną įvyko 18–19 a. su tokiais mąstytojais kaip Antoine Lavoisier, Dmitri Mendeleev ir Justus von Liebig. Nuo tada chemija įgijo organiškų ir neorganinių junginių pažinimą, periodo mokslo įrankių tobulinimą ir platesnę pritaikomąją vertę.

Taikymas ir atsakomybė. Chemija yra kertinė technologijų plėtrai – farmacijos, medžiagų mokslui, energetikai, aplinkos apsaugai ir maisto pramonei. Dėmesys tvarumui bei žaliajai chemijai (green chemistry) siekia sumažinti atliekų kiekį, sumažinti pavojingų junginių naudojimą ir pagerinti žmogaus bei aplinkos saugumą. Jaunieji mokslininkai įgauna įgūdžius laboratorijų saugai, standartų laikymuisi ir etikai.