gamtos

Gamtos terminas Lietuvoje apima visą fizinę aplinką ir visus joje gyvenančius organizmus, įskaitant žemę, vandenį, orą ir klimatą bei jų buveines. Ji apima ekosistemas, nuo miškų ir pelkių iki jūrų ir kalnų peizažų. Gamtos tyrimai nagrinėja ją kaip struktūriškai sudėtingą, dinamišką visumą, kurioje vyrauja tarpusavio priklausomybė ir energijos apykaita.

Komponentės: abiotiniai veiksniai – temperatūra, drėgmė, mineralai, reljefas – ir biotiniai veiksniai – augalai, gyvūnai, mikroorganizmai. Ekosistemos – tai šių komponentų tarpusavio ryšiai, iš kurių kyla energijos srautai ir medžiagų apykaitos ciklai.

Biologinė įvairovė – skirtingų rūšių, genetinės įvairovės ir ekosistemų derinys, suteikiantis atsparumą, stabilumą ir paslaugas žmonėms. Ekosistemų paslaugos apima maisto, vandens šaltinius, klimato ir potvynių reguliavimą, taršos sulaikymą, polinaciją bei kultūrinę ir rekreacinę vertę.

Žmogus priklauso nuo gamtos ir iš jos gauna daugybę naudų, todėl tvarumas yra kertinis principas. Tačiau gamtai kenkia spaudimai: miškų naikinimas, klimato kaita, tarša, invazinės rūšys ir per didelė žemės ūkio veikla. Dėl to svarbu taikyti tvarų išteklių valdymą, apsaugos priemones ir aplinkos švietimą.

Gamtos tyrimai ir stebėsena skatina politiką ir visuomenės veiklas: jie padeda įvertinti rizikas, monitoruoti pokyčius ir įvertinti veiksmų efektyvumą.