temporalinis

Temporalinis yra būdvardis lietuvių kalboje, reiškiantis laiko ar laikinės dimensijos susijusį pobūdį. Žymimas taikiniu laiko aspektu arba laikais, su kuriais susijusios reiškiniai ar duomenys. Dažnai vartojamas techniniuose ir akademiniuose kontekstuose, kur svarbu akcentuoti laiką kaip pagrindinę dimensiją, pavyzdžiui, laikini intervalai, laikini įvykiai ar laiko žymėjimai.

Etymologija: temporalinis kilęs iš lotynų temporalis „laiko“, per tarptautinę kalbų matsą ir lietuvių kalbos darybinius modelius tapo būdvardžiu, reiškiančiu susijusį su laiku. Lietuvių kalboje terminas dažnai vartojamas kaip semantinis analogas tarptautinėse mokslinėse ir techninėse kalbose, kur platesnė laikino pobūdžio reikšmė yra būtina.

Naudojimo sferos: linguistikos srityje galima kalbėti apie temporalinius aspektus ar laikinius laikotarpius, kai nagrinėjama, kaip veiksmažodžiai išreiškia laiką. Filosofijoje ir fizikoje terminas gali apibūdinti laiką kaip dimensiją arba laikinius dydžius. Informatikoje ir duomenų moksluose dažnai pasitaiko terminai kaip temporalinis duomenų modelis, temporalinis intervalas ar temporalinis užfiksavimas, kur laikai ir istorija yra būtinosios charakteristikos. Medicinoje ir anatomijoje šis terminas retai taikomas, o įprastas „smilkininis“ atitinka anatomiją, susijusią su žmogaus smiliaus regionu.

Pastaba: lietuviškai laikina raida dažnai naudoja „temporalinis“ kaip specializuotą terminą, o „laikinis“ dažnai vartojamas platesniu, kasdieniuoju matmeniu.

See also: temporal dimension, temporal data, temporal logic.