apdorojim

Apdorojimas, dažnai trumpiau vadinamas apdorojim, yra veiksmas, kuriuo medžiaga ar informacija keičiama siekiant pasiekti norimą formą, kokybę ar savybes. Tai gali būti fizinis, cheminis, terminis ar biologinis procesas, taikomas įvairiose srityse. Priklausomai nuo konteksto, apdorojimas gali būti masinės gamybos, tyrimų ar duomenų valdymo dalis.

Mašinų inžinerijoje ir gamyboje apdorojimas apima tokius veiksmus kaip trupinimas, malimas, filtravimas, distiliavimas, keitiklis, paviršiaus apdirbimas ar šiluminis apdorojimas. Juo siekiama išgauti žemą ar aukštą grūdėtumo, sustiprinti medžiagos savybes, pašalinti priemaišas ar pakeisti formą. Maisto, chemijos ir aplinkos technikoje apdorojimas gali būti skirtas atskaitai nuo žaliavų iki galutinio produkto arba atliekų perdirbimui.

Informacijos technologijose apdorojimas reiškia duomenų rinkimą, tvarkymą, valymą, transformavimą, analizę ir saugojimą; tikslas – išgauti naudingą informaciją ar palaikyti sprendimų priėmimą. Taip pat egzistuoja mokslinis ir medicininis apdorojimas, pavyzdžiui, laboratorinių mėginiai paruošimas, tyrimų duomenų analizė ar klinikinė preparacija, su griežta kokybės kontrole.

Kokybė ir sauga yra esminiai apdorojimo aspektai. Dažnai laikomasi standartų ir reglamentų, dokumentuojami veiksmai, parametrai ir patikros rezultatai, užtikrinant atsekamumą ir tinkamą aplinkos bei darbuotojų saugą. Apdorojimo koncepcija yra plačiai taikoma tiek pramonėje, tiek moksle ir praktikoje.