veiksmas

Veiksmas yra lietuvių kalbos daiktavardis, reiškiantis veikimą, veiksmą, įvykį ar aktyvų procesą. Žodis kilęs iš veikti – veikti, daryti, ir plačiai vartojamas tiek kasdienėje kalboje, tiek techniniuose kontekstuose. Veiksmas dažnai nurodo įvykio ar pokyčio eigą, o ne tik veikėją ar priemonę.

Vartojimo sritis ir niuansai. Bendrojoje kalboje veiksmas dažnai siejamas su konkrečiu įvykiu ar veikos eiga: „šitas veiksmas įvyko vakar“; „jis atliko greitą veiksmą“. Relatyviai subtilus skirtumas tarp veiksmo ir veiklos yra tas, kad veiksmas pabrėžia eigą ar įvykį, o veikla – nuolatinę ar kasdieninę veikimą. Susijusios formos: veikla (aktyvumas, užsiėmimas), veikiantis (veikiantis, veikianti) ir veikiamasis (veikimas, veikiamas).

Kai kuriose srityse veiksmas turi specifinę techninę reikšmę. Fizinėje ir filosofijoje terminas veiksmas dažnai naudojamas kaip techninis žodis „action“ atitikmuo: veiksmas apibūdina Lagrangiano sumą per laiko intervalą, t. y. veiksmo integralą; ši sąvoka yra svarbi klasikinei mechanikai ir kvantinei mechanikai (path integral). Filmų ir literatūroje veiksmas dažnai nurodo siužeto eigą ar veiksmų seką; „veiksmo filmas“ apibūdina žanrą, kuriame dėmesys sutelktas į veiksmo scenas.

Teisinėje ir kasdienėje kalboje veiksmas gali reikšti konkretų atliktą aktą ar darbą, t. y. žmogaus padarytą įvykį ar veiksmą, priešingą lesionai ar nutrynimui.