Spausdinimo

Spausdinimas yra procesas, kurio metu tekstas ir vaizdai perkelti iš atspausdinimo ant paviršiaus, dažniausiai popieriaus, naudojant dažus arba tonerį. Procesas gali būti mechaninis, elektrinis ar skaitmeninis, ir jį galima taikyti įvairiems paviršiams, įskaitant popierių, kartoną, plastiką ar tekstilę.

Istorija ir vystymasis. Pirmieji spausdinimo technologijų pėdsakai siekia tradicinį medžio raižinį ir blokinį spausdinimą Rytuose. Išradus movų tipo spausdinimą (movable type) Vakarų Europoje, atsirado greitesnės knygų spaudos galimybės. XIX amžiaus pabaigoje išsivyste litografija, o vėliau– offset spausdinimas, kuris tapo daugiausia taikoma daugiasluoksniams leidybos projektams. Pažangių programų era atnešė skaitmeninį spausdinimą, leidžiantį individualizuotą turinį ir trumpus leidybos ciklus.

Technikos. Svarbiausios spausdinimo sritys apima:

- Reljefinį spausdinimą (šrifto spauda, medžio raižiniai), kur dažai perkeliami nuo iškilių paviršių.

- Įdubinį spausdinimą (gravūriniai procesai), kai dažai laikomi į įdubimus plokštelėje.

- Litografiją, pagrįstą atvaizdų atmetimo į vandens ir aliejaus skirtumus.

- Šilkografiją (šilkografinė spausdinimas), kai dažai išspaudžiami per plonas tinklines formas.

- Offset spausdinimą, kur vaizdas perduodamas iš plokštelės ant pirminio pločio ir tada ant popieriaus per dantą gumos užvalkalą.

- Skaitmeninį spausdinimą, kur naudojami inkjet ar lazeriniai spausdinimo įrenginiai be tradicinių plokštelių.

Taikymas. Spaudai naudojama knygoms, laikraščiams, pakavimui, reklaminėms medžiagoms, tekstilei ir kitoms medžiagoms. Darbo eigos dalys dažnai apima prepress, spalvų valdymą, proof’ų sudarymą ir kokybės kontrolę.

Aplinkos ir ekonomika. Spausdinimo pramonė siekia efektyvumo ir atsakomybės, sprendžia atliekų mažinimą, vandens ir energijos suvartojimą bei spalvų valdymo standartus. Tai dinamiška industrija, kuri prisitaiko prie naujų medžiagų, technologijų ir skaitmeninių poreikių.