spausdinimas

Spausdinimas yra procesas, kurio tikslas yra pakartotinai atgaminti tekstą ir vaizdus ant įvairių paviršių, dažniausiai popieriaus. Jis taikomas leidybai, pakavimui, reklamai, tekstilės gaminiams ir kitoms medžiagoms. Spausdinimas gali būti mechaninis, kai naudojama spaudos įranga, arba skaitmeninis, kai atvaizdas perduodamas iš kompiuterinio failo be išankstinio plokščių paruošimo.

Istorija: pirmieji spausdinimo metodai kilo iš Azijos medžio blokų spausdinimo. XV amžiuje Europoje atsirado judamasis tipas, kurį tobulino Johanes Gutenbergas Mainzėje; jo sistema leido masinę leidybą tekstų. Vėliau plito litografija (plokštuminis spausdinimas), o XIX amžiuje įsitvirtino ofsetinis spausdinimas, tapęs pagrindine spaudos technologija dėl didelio našumo ir kokybės. Per XX amžių atsirado serigrafinis ir gravūrinis spausdinimas; vėliau – skaitmeninis spausdinimas, kuris leidžia spausdinti mažomis apimtimis ir su personalizacija.

Technologijos: pagrindinės 2D spausdinimo kryptys yra tradicinis reljefinis spausdinimas (letterpress), litografija ir ofsetinis spausdinimas, serigrafija bei graviravimas. Skaitmeninis spausdinimas spausdina tiesiai iš kompiuterinių failų ir dažnai naudojamas mažoms serijoms bei personalizuotam turiniui. 3D spausdinimas yra papildomos gamybos technologija, kuri kuria tridimensinius objektus sluoksniuodama medžiagą.

Taikymas ir poveikis: spausdinimas leidžia kurti knygas, laikraščius, pakavimą, prekinio ženklo įvaizdį, saugos žymes ir meno reprodukcijas. Technologijų įvairovė skatino masinę leidybą, kultūros prieinamumą ir pramonės plėtrą, o aplinkos aspektai skatina naudoti ekologiškas VIS dažus ir perdirbą.