Baterijos

Baterijos yra energijos saugojimo įrenginiai, kurių veikimą lemia cheminės reakcijos ląstelėse. Dauguma baterijų sudarytos iš vienos ar kelių ląstelių, kurios sujungtos į modulį; energija išlaisvinama kaip elektros srovė per teigiamą ir neigiamą elektrodą. Energijos talpa matuojama Wh arba Ah, o naudingumas priklauso nuo chemijos ir konstrukcijos.

Pagrindinės baterijų rūšys skirstomos į įkraunamas ir vienkartines. Įkraunamų tipai: ličio jonų (Li-ion) ir nikelio metalo hidrido (NiMH); Li-ion pasižymi dideliu energijos tankiu, mažesniu svoriu ir ilgesniu tarnavimo laiku, bet reikalauja valdymo elektronikos. NiMH turi geresnį saugumo profilį ir aplinkai palankesnes medžiagas, tačiau energijos tankis paprastai mažesnis už Li-ion. LiFePO4 yra Li-ion atmaina su ypač dideliu stabilumu.

Vienkartinės baterijos dažniausiai yra alkalinės (Zn-MnO2); kai kurios litinių primarių baterijų versijos taip pat naudojamos. Švino–rūgštinės baterijos plačiai naudojamos automobilių akumuliatoriams ir stacionarioms sistemoms; jos pigios, patikimos, bet sunkios ir turi ribotą energijos tankį.

Aplinkosauga ir perdirbimas: baterijos turi būti tinkamai surenkamos ir perdirbamos, nes jose yra pavojingų medžiagų, tokių kaip ličio, kobalto, nikelio ir švino. Naudojimo sritys apima kasdienius prietaisus, nešiojamąją elektroniką, elektrinius transporto priemones ir energijos kaupimo sistemas.