Aplinkosauga

Aplinkosauga yra švietimo, politikos ir praktikos sistema, kuri siekia apsaugoti aplinką, tausoti gamtinius išteklius, užtikrinti žmonių sveikatą ir gerovę bei išsaugoti biologinę įvairovę. Ji apima teisės aktus, institucijų veiklą, ekonominius instrumentus ir kasdienes praktikas, kurios skatina tvarų vystymąsi ir atsakingą išteklių naudojimą.

Pagrindinės aplinkosaugos sritys apima oro, vandens ir dirvožemio apsaugą; atliekų tvarkymą ir perdirbimą; gamtos ir biologinės įvairovės apsaugą; klimato kaitos mažinimą bei prisitaikymą prie jos padarinių; aplinkos poveikio vertinimą (APV), teritorijų planavimą ir poveikio monitoravimą; taip pat aplinkos švietimą ir visuomenės įtraukimą į sprendimus.

Teisinė ir institucijų bazė skirta užtikrinti įstatymų laikymąsi, leidimų išdavimą, monitoravimą ir poveikio mažinimą. Lietuvoje aplinkosaugą reguliuoja aplinkos teisės aktai, kai kurie pagrindiniai – Aplinkos apsaugos įstatymas, reglamentai dėl oro, vandens ir atliekų. Atsakingos institucijos apima Aplinkos ministeriją, Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir savivaldybes, kurios koordinuoja veiksmus vietiniu lygiu.

Tarptautiniame kontekste aplinkosaugą reglamentuoja Europos Sąjunga ir tarptautiniai susitarimai: ES aplinkos politika, NATURA 2000 tinklas, Klimato kaitos teisė, UNFCCC, Parisijos susitarimas, biologinės įvairovės konvencija ir kiti asociatyvūs sutarčių instrumentai. Iššūkiai apima finansavimo, ekonominio vystymosi ir socialinių poreikių suderinimą, klimato kaitos poveikio valdymą bei tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą.