susitarimas

Susitarimas yra lietuvių kalbos terminas, apibūdinantis dviejų ar daugiau šalių pasiektą bendrą sprendimą ar supratimą dėl tam tikro veikimo plano ar sąlygų. Jis gali būti formali ar neformalus, žodinis ar rašytinis, priklausomai nuo situacijos. Jei susitarimas sukuria teisines pareigas, dažnai jis laikomas sutartimi; jei tai tik neformalus supratimas be teisinių įsipareigojimų, jis yra moralinis ar politinis.

Etymologiškai susitarimas kilęs iš lietuvių veiksmažodžio susitarti, reiškiantis bendrą sutarimą arba supratimą.

Naudojimo kontekstai: verslas, darbo santykiai, politika ir tarptautiniai santykiai. Susitarimas gali būti neformalus (pavyzdžiui, susitarimas dėl kainos ar terminų) arba formalus, įforminamas raštu su visomis būtinosiomis sąlygomis.

Formavimas ir teisėtumas: teisinių įsipareigojimų turinys priklauso nuo šalių sutarčių ir teisės aktų. Rašytinis susitarimas, aiškiai apibrėžiantis tikslus, laikotarpius, įsipareigojimus ir atsakomybę, didina galimybę įrodyti teisines pareigas. Neaiškūs ar neapibrėžti įsipareigojimai gali būti sunkiai įgyvendinami.

Pavyzdžiai: susitarimas dėl kainų ar pristatymo terminų; susitarimas dėl darbo sąlygų; tarptautiniai ar vidaus politikos susitarimai.

Santrauka: susitarimas yra bendras šalių sprendimas ar supratimas, o jo teisinis statusas priklauso nuo turinio ir įsipareigojimų formos.