reglamentavimas

Reglamentavimas yra teisės ir viešosios politikos procesas, kurio tikslas – nustatyti, įtvirtinti ir įgyvendinti taisykles, reikalavimus ir procedūras, reguliuojančias konkrečią veiklą, sritis ar rinką. Reglamentai gali būti taikomi įmonėms, institucijoms, produktams, paslaugoms ar aplinkosaugai.

Tai gali apimti įvairių teisės aktų lygių reguliavimą: įstatymus, vyriausybės nutarimus, administracinius reglamentus, techninius reglamentus ar standartus. Reglamentavimas gali būti centralizuotas nacionaliniu mastu arba dalinai decentralizuotas regionų ar savivaldos lygmenyje. Reguliavimo sistema dažnai grindžiama tikslų nustatymu, rizikos įvertinimu, bei įvairių suinteresuotų šalių konsultacijomis.

Procesas paprastai apima politinį sprendimų priėmimą, viešą konsultaciją, reglamento parengimą, priėmimą, įgyvendinimą ir peržiūrą. Priėmimo etape svarbu užtikrinti teisėtumą, aiškumą ir įgyvendinamumą, o priežiūra – laikymosi stebėseną ir sankcijas nustačius.

Reglamentavimas suteikia teisinį aiškumą, vienodas sąlygas rinkoje, vartotojų apsaugą, saugą ir aplinkos apsaugą, skatina atitiktį nacionaliniams tikslams. Tačiau per didelė arba nuolatinė reguliacija gali kelti administracinę naštą verslui, sulėtinti inovacijas ir padidinti kaštus, ypač smulkioms įmonėms, jei trūksta aiškių pagrindų arba reguliavimas neatitinka pokyčių.

Pavyzdžiai apima saugos reikalavimus transportui ir darbo vietoje, maisto ir vaistų saugą, finansinių paslaugų reguliavimą, duomenų apsaugos ir privatumo taisykles.