pandemijos

Pandemija yra infekcinė liga, kuri plinta plačiai geografiškai, dažnai per kelis žemynus, paveikdama didelę gyventojų dalį arba visą pasaulį. Terminas kilęs iš graikų pan (visi) ir demos (gyventojai). Skirtumas nuo epidemijos: epidemija apima didelį susirgimų skaičių konkrečioje teritorijoje ar regione, o pandemija apima platesnį geografinį plotą ir tarptautinį mastą.

Plitimo veiksniai yra patogenas, žmogaus mobilumas, urbanizacija, klimato pokyčiai ir gyventojų imuniteto lygis. Dažniausiai pandeminės ligos plinta kvėpavimo takais, bet gali būti ir per kontaktą, vandenį ar žvyn metaliniais žinduoliais (zoonozės). Praeities pandemijose pasitaikė ir grėsminga komplikacija: masinis socialinis ir ekonominis poveikis, ilgesnė negalavimų trukmė ir didesnis mirtingumas.

Istorijoje žymiausios pandemijos yra Juodosios mirties (XIV a.), Ispanijos gripas (1918–1919), 1957–1958 m. ir 1968 m. gripai, H1N1 (2009 m.), HIV/AIDS (nuo 1980-ųjų) ir COVID-19 (nuo 2019 m.). Tarp jų skyrėsi plitimo greitis, mirties rizika ir pažangos mokslo bei sveikatos politikos srityse.

Valdymas ir atsakas į pandemijas apima tarptautinę stebėseną, diagnostiką, izoliaciją, kontaktų tyrimą, skiepus ir antiviralinius vaistus. Pagrindiniai institucijos – Pasaulio sveikatos organizacija ir nacionalinės sveikatos tarnybos, įjungiančios tarptautinius sveikatos reglamentus (IHR). Pandemijos daro didelį poveikį sveikatos sistemoms, ekonomikoms ir visuomenės kasdienybei, ir skatina nuolatinį pasirengimą bei investicijas į stebėseną, tyrimus ir prevenciją.