kalibracijos

Kalibracija – tai matavimo įrangos tikslumo nustatymo ir reguliacijos procesas. Jo tikslas yra nustatyti įrangos iškraipymus palyginus ją su žinomu standartu ar patvirtintu šaltiniu ir, kai reikia, atlikti koregavimus, taip užtikrinant matavimų tikslumą, patikimumą ir trasuojamumą iki tarptautinių standartų. Kalibracijos metu patikrinama, ar įrangos parodymai gali būti susieti su atitinkamais standartais, o turima dokumentacija leidžia įrodyti matavimų patikimumą ir teisėtumą.

Kalibracijos tipai apima pradinę kalibraciją, kai įranga yra nauja arba po remonto; periodinę kalibraciją, kuri atliekama reguliariai nustatytu intervalu; rekalibraciją, kai įvyksta reikšmingas iškraipymas arba buvo atlikti pakeitimai; lauko kalibraciją, kai kalibracijos darbai atliekami įrenginiams jų darbo vietoje; ir programinės įrangos kalibraciją, kai tikslinami algoritmai ar parametrai programinėje įrangoje.

Standartai ir vadovai užtikrina trasavimą ir atitiktį reikalavimams. Pagrindinis tarptautinis dokumentas yra ISO/IEC 17025, kuri įtvirtina reikalavimus laboratorijų kalibracijai ir matavimams. Taip pat naudojami kiti vadovai, pavyzdžiui ISO 10012 kokybės vadybos įrankiai matavimų kokybei, nacionaliniai matavimo institutai ir BIPM organai, siekiant užtikrinti tarptautinį pripažinimą.

Kalibracijos procesas paprastai apima pasirinkimą patikimo standarto, serijų matavimą su žinomu lygiu, klaidos korekcijos apskaičiavimą, koregavimų taikymą įrangai, papildomus patikrinimus ir galutinės kalibracijos ataskaitos parengimą. Dokumentacija apima įrašus apie intervalo laiką, šiandienos ir ankstesnių matavimų duomenis bei priežiūros istoriją. Kalibracija yra esminė priemonė užtikrinti matavimų patikimumą įvairiose srityse, nuo laboratorijų iki pramonės ir medicinos prietaisų.