alergijos

Alergijos yra imuninės sistemos reakcijos į įprastai nepavojingas medžiagas, vadinamas alergenais. Dažnai jos pasireiškia kaip netikėtos arba sunkių simptomų pasireiškimas. Alerginės reakcijos dažnai yra įgimtos arba išsivysto vaikystėje ir gali būti paveldimos.

Dažniausiai alergenas įveda į organizmą per kvėpavimo takus arba odą. Pasitaiko žiedadulkių, namų dulkių erkučių, pelėsių, gyvūnų pleiskanų, taip pat kai kurie maisto produktai (žemės riešutai, riešutai, pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, kviečiai ir sojos). Mechanizmas dažniausiai yra IgE priklausoma tipo I hipersensibilizacija, kai išsiskiria histaminas ir kiti mediatoriai, sukeliantys uždegiminius simptomus.

Alergijos gali pasireikšti kaip alerginis rinitas ar konjunktyvitas (nosies užgulimas, čiaudulys, niežėjimas akyse), astma (dusulys, švokštimas), atopinis dermatitas (egzema) ir maisto alergijos (virškinimo sutrikimai, išbėrimas). Sunkiausia forma yra anafilaksija, kuri gali būti gyvybei pavojinga ir reikalauja skubaus gydymo.

Diagnostika pagrįsta paciento istorija ir būtinais tyrimais. Dažniausiai naudojami odos alerginiai testai arba specifinių IgE kraujo tyrimai. Maisto alergijų nustatymas kartais reikalauja griežtos, mediciniškai prižiūrimos provokacijos testų.

Gydymas orientuotas į simptomų mažinimą ir sunkių reakcijų prevenciją. Dažnai taikomas vengimas žinomų alergenų, taip pat vaistai—antihistamininiai, nosies kortikosteroidai, bronchodilatatoriai. Esant sunkiai reakcijai, dažnai skiriamas epinefrino autoinjektorius. Taip pat gali būti naudojama alergijų imunoterapija (subkutaninė ar po liežuviu tirpimo formos), kurios gali mažinti jautrumą tam tikriems alergenams.