Fiksavimas

Fiksavimas – tai daiktavardis, reiškiantis proceso metu įvykio, objekto ar reiškinio užfiksavimą, įrašymą ar pastovumo užtikrinimą. Terminas kilęs iš veiksmažodžio fiksuoti ir plačiai vartojamas įvairiose srityse: moksluose, medicinoje, fotografijoje ir duomenų valdyme. Priklausomai nuo konteksto, fiksavimas gali būti fizinis, chemijos ar informacinių technologijų veiksmų rinkinys.

Biologijoje ir medicinoje fiksavimas yra procesas, kurio metu audinys ar organas chemine ar mechanine priemone imobilizuojamas, užkertant kelią skilimui ir išlaikant morfologinę struktūrą tyrimams. Dažniausiai naudojami fiksatoriai yra formalinas (formaldehidė) ir glutaraldehidas, taip pat alkoholiai ar acetonas. Fiksavimas yra pirmasis histologinių tyrimų etapas po tiriamojo mėginio surinkimo ir iki po mikroskopijos paruošimo.

Medicinoje ir ortopedijoje fiksavimas dažnai reiškia kaulų lūžių imobilizavimą arba jų chirurginį sujungimą. Tai gali būti laikinas išorinis fiksavimas gipsu ar tvarstais arba nuolatinis vidinis fiksavimas plokštelėmis, sraigėmis ar kitais tvirtinimo įtaisais.

Fotografijoje ir kine fiksavimas – procesas, kurio metu vaizdas užfiksuojamas ir įtvirtinamas kaip pastovi vizualinė forma. Tai apima vaizdo išgavimą naudojant fiksatorių (fixer) tirpalą, kuris sunaikina neapdorotas sidabro druskas ir padaro vaizdą patvarų laikui.

Duomenų fiksavimas informacinių sistemų kontekste reiškia įvykių, reikšmių ar būsenų tikslų įrašymą ir registravimą. Tai gali būti logavimas, archyvavimas ar realaus laiko duomenų fiksavimas siekiant sekti veikimą ir atlikti analizes.