Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas yra procesas, kuriame asmenys ar organizacijos vykdo bendrą veiklą siekdami bendrų tikslų, kurių įgyvendinimas vienam subjektui gali būti sunkus arba neįmanomas. Partneriai dalijasi ištekliais, žiniomis ir rizika, koordinuoja veiksmus, priima sprendimus ir kuria vertę, kurios pavieniai nariai pasiekti gali tikėtis sunkiai.

Bendradarbiavimą galima skirstyti į vidinį (tarp padalinių ar komandų vienoje organizacijoje), išorinį (tarp įmonių, institucijų ar nevyriausybinių organizacijų) ir tarptautinį. Jį dažnai palaiko formalūs sutartiniai pagrindai vykdant projektus ar programas, tačiau gali būti ir laisvų tinklų ar klasterių dalis, skirtų žinių ir išteklių mainams.

Pagrindiniai bendradarbiavimo mechanizmai apima informacijos dalijimąsi, paskirstytas užduotis, bendras valdymo struktūras, finansavimo arba išteklių įsipareigojimus, rizikos pasidalijimą, laikinas darbo grupes ir bendras platformas. Efektyviam bendradarbiavimui svarbu aiškūs tikslai, pasitikėjimas, skaidrumas, teisiniai ir etiniai susitarimai bei veiksminga komunikacija.

Privalumai yra didesnis veiklos efektyvumas, skatinamos inovacijos, platesnis išteklių prieinamumas, žinių mainai ir naujų rinkos ar tyrimų galimybių atsiradimas. Tačiau iššūkiai apima skirtingus tikslus ir kultūrą, informacijos apsaugą, koordinacijos ir sąlyginių interesų konfliktus, teisės bei reguliavimo kliūtis, bei išlaidų ir atsakomybių aiškinimą.

Bendradarbiavimas taikomas versle, viešajame sektoriuje, moksliniuose tyrimuose ir regioniniam vystymuisi. Tarptautinės iniciatyvos bei ES fondų projektai dažnai priklauso intensyviam bendradarbiavimui, kuris leidžia spręsti sudėtingas problemų zonas, kurios vienam subjektui gali būti pernelyg sudėtingos.