sociologijoje

Sociologija yra mokslas, tiriantis žmonių visuomenę, socialinius santykius, institucijas ir kultūrą. Ji siekia suprasti, kaip formuojasi socialinės struktūros, kaip keičiasi normos ir vaidmenys, kaip veikia grupių elgesys ir kaip įtakoja kolektyvinė patirtis individualų gyvenimą. Sociologija naudoja sistemingus metodus, siekdama paaiškinti socialinius reiškinius ir jų priežastis bei padarinius.

Istoriniu požiūriu sociologija susiformavo XIX a. kaip atsakas į industrinę revoliuciją ir politinius permainų procesus. Pagrindiniai jos kūrėjai – Augustas Comte, Émile Durkheim, Karl Marx ir Max Weber. Nuo tada plėtėsi įvairios kryptys ir taikymo sritys.

Metodai: kiekybiniai (surveys, statistiniai duomenys) ir kokybiniai (etnografija, interviu, dalyvaujamoji stebėsena). Teorinės kryptys apima funkcionalizmą, konfliktų teoriją ir simbolinį interakcionalizmą; taip pat feministines, postkolonialines ir kritines perspektyvas. Pagrindinės sąvokos: socialinė struktūra, institucijos, normos, vaidmenys, socializacija, nelygybė, kultūra ir mobilumas.

Pagrindinės sritys – išsilavinimas, šeima, religija, ekonomika, politika, teisė, sveikata, kriminalistika, urbanizacija, aplinkosauga, tautybė, migracija ir kt. Praktiniu požiūriu sociologija prisideda prie viešosios politikos formavimo, socialinių paslaugų modelių kūrimo, rinkos ir organizacijų tyrimų.

Lietuvoje sociologija įsitvirtino XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje; terminas sociologija vartojamas kaip mokslo pavadinimas, o formos, pavyzdžiui sociologijoje, yra lietuvių kalbos gramatikos dalis, vartojama kalbant apie disciplinos studijas ar taikymą.