prisiminimas

Prisiminimas yra lietuvių kalbos terminas, reiškiantis atmintį – gebėjimą įsiminti, įsaugoti ir atgauti informaciją – taip pat konkrečius prisiminimus iš praeities įvykių. Žodis kilęs iš veiksmažodžio prisiminti. Kasdieninėje kalboje prisiminimas vartojamas tiek kaip bendrosios atminties gebėjimo samprata, tiek kaip tam tikras prisimintas įvykis ar fragmentas.

Psichologijoje prisiminimai skirstomi į trumpalaikę (darbinę) atmintį ir ilgaamę atmintį. Ilgoji atmintis skirstoma į deklaratyviąją (epizodinę – asmeniniai įvykiai) ir semantinę (faktai) bei implicitinę (procedūriniai įgūdžiai).

Procesai apima įrašymą (kodavimą), konsolidaciją ir atkūrimą; prisiminimai gali nykti arba būti klaidingi. Atmintis yra rekonstrukcinė, o emocijos gali moduliuoti prisiminimus.

Hipokampas pagrinde dalyvauja formuojant ir atkuriant epizodinius prisiminimus; prefrontalinė žievė atlieka darbinės atminties funkcijas ir atkūrimo strategijas; amygdala moduliuoja emocinius prisiminimus; medialiniai temporaliniai regionai ir kitos smegenų struktūros taip pat prisideda prie atminties.

Kultūrinis aspektas: prisiminimai yra svarbus asmeninės tapatybės ir šeimos istorijos elementas; jie perduodami per pasakojimus, nuotraukas, relikvijas ir archyvus. Kolektyvinė atmintis padeda formuoti kultūrinį požiūrį į įvykius. Lietuvoje prisiminimai dažnai įtraukiami į literatūrą, folklorą ir istorinį naratyvą.