Psichologijoje

Psichologijoje tiriama žmogaus protas, psichiniai procesai ir elgesys. Mokslas siekia paaiškinti, kaip žmonės suvokia, mąsto, jaučia ir bendrauja, taip pat kaip vystosi asmenybė ir kaip elgesys keičiasi įvairiose situacijose. Psichologija taiko empirinį metodą ir yra tarpdalykinė disciplina, glaudžiai susijusi su neuromokslu, sociologija, pedagogika ir medicina.

Pagrindinės psichologijos sritys apima kognityvinę, klinikinę, vystymosi, socialinę, biologinę, edukacinę ir darbinę/organizacijų psichologiją. Kognityvinė psichologija tiria pažinimo procesus, tokius kaip suvokimas, atmintis, sprendimų priėmimas ir dėmesio mechanizmai. Klinikinė psichologija nagrinėja psichines problemas, įvertinimo metodus ir gydymo priemones. Vystymosi psichologija stebi raidą nuo vaikystės iki senatvės. Socialinė psichologija analizuoja, kaip žmonės veikia ir bendrauja grupėse. Biologinė psichologija sieja nervų sistemą su elgesiu, edukacinė ir darbo psichologija – švietimo procesus ir darbo aplinkas.

Metodai apima eksperimentus, sistemingą stebėjimą, atvejo analizę, apklausas ir psichometrinius testus bei kognityvinius tyrimus. Etikos klausimai reglamentuoja tyrimų procedūras, įskaitant konfidencialumą, informuotą sutikimą ir pastangas išvengti žalos dalyviams. Psichologija turi plačias praktines taikymo sritis: terapija ir gydymas, konsultavimas, diagnostika, švietimo pagalba, personalo atranka ir organizacijų palaikymas, taip pat sporto psichologija. Lietuvoje psichologijos studijos ir praktika remiasi universitetskais programomis bei Lietuvos psichologų asociacijos nuostatomis.