kompetencijos

Kompetencijos – žinių, įgūdžių, gebėjimų ir asmeninių savybių visuma, kuri leidžia žmogui efektyviai atlikti darbą, užduotį ar pareigas. Terminas kilęs iš lotynų kalbos ir Lietuvoje dažnai vartojamas HR, švietimo ir viešojo sektoriaus kontekstuose. Kompetencijos apima tiek techninius (profesiniai įgūdžiai, specifinės žinios), tiek elgsenos aspektus, ir gali būti pritaikytos konkrečioms pareigoms ar vaidmenims.

Klasifikacija. Kompetencijos skirstomos į kelias pagrindines grupes: techninės (profesinės žinios, specialūs įgūdžiai), elgesio (socialinės ir asmeninės kompetencijos, tokios kaip komunikacija, bendradarbiavimas, problemų sprendimas, iniciatyva) ir bendrosios arba vadovavimo kompetencijos. Taip pat išskiriamos kontekstinės kompetencijos, pritaikytos specifinei darbo sričiai.

Vystymas ir vertinimas. Organizacijos kuria kompetencijų modelius, atlikdamos darbo analizę ir nustatydamos reikalingas kompetencijas. Vertinimai gali būti atliekami atrankos centruose, 360 laipsnių grįžtamuoju ryšiu, veiklos vertinimu ar kompetencijų testais. Vystymas dažnai apima mokymus, mentoriavimą, praktinį darbą ir projektinę veiklą.

Naudojimas ir apribojimai. Kompetencijos plačiai taikomos atrankoms, darbuotojų įvertinimui, karjeros planavimui ir organizacijų veiklos valdymui. Kritikai pabrėžia, kad kompetencijos gali būti per daug fiksuotos ar subjektyvios, jų taikymas turi būti derinamas su kontekstu, dinamika ir formaliosiomis kvalifikacijomis.

Pritaikymai. Kompetencijų sistemos dažnai įtraukiamos į atlyginimų sistemas, karjeros kelio apibrėžimus ir veiklos vadybą, siekiant geriau sujungti darbuotojų gebėjimus su organizacijos tikslais.