klasifikacijos

Klasifikacijos – tai procesas, kuriuo objektai, reiškiniai arba idėjos skirstomi į kategorijas pagal bendras savybes ar nustatytus kriterijus. Dažnai ji įveda hierarchinę struktūrą, kuri padeda apibendrinti ir palyginti duomenis bei palengvina informacijos paiešką ir komunikaciją.

Klasifikacijų tikslai yra sisteminti žinias, atpažinti panašumus ir skirtumus ir sudaryti konseptualias sistemas. Kriterijai gali būti objektyvūs (mokslo duomenys) arba subjektyvesni (konkretūs tikslai ar kultūrinis kontekstai). Klasterizacija bei hierarchiniai arba plokštieji išdėstymo metodai padeda nustatyti santykius tarp kategorijų ir kurti indeksus, žemėlapius ar profilius.

Pavyzdžiai: biologijoje taksonomija skirsto organizmus į karalystes, gentis ir rūšis bei šeimas, siekdama atvaizduoti jų įvairovę ir evolucinius ryšius. Medicinoje ir sveikatos srityje naudojamos ligų ir diagnozių klasifikacijos (pavyzdžiui, ICD). Informacinėse sistemose taikomos duomenų klasifikacijos ir terminologijos (taksonomijos, žodynai), o bibliotekose – klasifikacijos sistemos (Dewey ar UDC). Mašininio mokymosi srityje dažnai taikoma klasterizacija.

Klasifikacijos procesą lemia kriterijų pasirinkimas, nuoseklumas ir periodinis atnaujinimas, kai naujos žinios praplečia ar keičia kategorijų ribas. Limitacijos apima subjektyvumą, kultūrinį kontekstą ir kintančias sąlygas, kurios gali lemti re-kategorijavimą ar tarp ribų atsirandančias klaidas.