kietjimas

Kietjimas yra procesas, kurio metu medžiaga pereina iš minkštos ar skystos būsenos į kietesnę, tvirtesnę formą. Tai gali būti natūralus procesas arba dirbtinai paskatintas, o jo mechanizmai skirstomi į fizinį, cheminį ir šiluminį kietėjimą.

Dažnai kietėjimas taikomas medžiagoms kaip cementas, metalai ir polimerai. Cemento kietėjimas yra cheminis procesas, kai cementas reaguoja su vandeniu ir įgyja didesnį stiprumą bei standumą (hidratacija). Metalai gali būti kietinami šilumos apdorojimu arba mechaniniu darbo, keičiant jų mikrostruktūrą ir atsparumą įtempėms. Polimerai ir kompozitai kietėja dėl polimerizacijos ar užrakinimo reakcijų, kurios sukuria jungtis tarp molekulių ir padidina kietumą.

Veiksniai, įtakojantys kietėjimą, apima temperatūrą, drėgmę, medžiagos sudėtį, laikymo sąlygas ir mechaninę apkrovą. Kietėjimas gali užtrukti nuo kelių minučių iki savaičių, priklausomai nuo medžiagos ir jos aplinkos.

Kietėjimo laipsnį dažnai įvertina kietumo tyrimais ar atsparumo įtempėms matavimais; naudojami įvairūs standartizuoti metodai, pritaikomi konkrečiai medžiagai. Terminas „kietjimas“ dažnai vartojamas apibūdinant procesą, kurio metu medžiaga įgauna kietą, stabilesnę būseną.

Kietėjimas yra svarbus inžinerijoje, statyboje ir gamyboje, nes nustato galutinę medžiagos savybių rinkinį.