biometriniai

Biometriniai yra terminas, Lietuvoje naudojamas apibūdinti biometrines sistemas ir duomenis, kurie leidžia identifikuoti arba autentifikuoti asmenį pagal jo fizines ar elgsenos ypatybes. Biometrija apima fiziologinius požymius (piršto antspaudai, veido bruožai, rainelės ar balsas, delno venų modeliai) ir elgsenos požymius (klaviatūros įvedimo dinamika, parašas, žingsnių ritmas). Duomenys laikomi jautriais asmens duomenimis.

Taikymas dažnai apima įėjimo kontrolę, saugumo patikras, mobiliųjų įrenginių autentifikavimą, bankininkystę, pasienio ir muitinės patikrą bei įmonių laikų apskaitą.

Privalumai ir apribojimai: biometriniai metodai dažnai siūlo didelį tikslumą ir patogumą bei mažiau priklauso nuo prisiminimų ar slaptažodžių. Tačiau gali pasitaikyti klaidingi teigiami ar neigiami rezultatai, priklausomai nuo sensorinės kokybės, apšvietimo, žmogaus pokyčių ar sveikatos būklės. Dauguma subjektų duomenų reikalauja griežtos privatumo apsaugos, leidžiančios teisėtą jų tvarkymą.

Privatumas ir reglamentavimas: Europos Sąjungos GDPR reglamentuoja biometrinių duomenų tvarkymą; daugeliu atvejų reikalingas teisėtas pagrindas ir aiškus sutikimas. Taikomi saugumo standartai bei procesų patvirtinimo reikalavimai, o duomenų perdavimas, saugojimas ir šalinimas turi būti tinkamai apriboti ir stebimi. Standartai ir gairės, tokios kaip ISO/IEC 19794 šeima ir NIST rekomendacijos, padeda užtikrinti interoperabilumą ir saugumą.

Ateities kryptys: daugialypė biometrika (multimodal), liveness patikros priemonės ir didesnis dėmesys privatumo išsaugojimui, įrenginio vietinė apdorojimas ir duomenų anonimizavimas.