atsakomybe

Atsakomybė yra gebėjimas ar pareiga atsakyti už savo veiksmus ir jų padarinius. Ji apima moralinę atsakomybę, teisinę atsakomybę ir socialinę atsakomybę, kai asmenys, organizacijos ar valstybė privalo laikytis įstatymų, laikyti duotus pažadus ir atlyginti padarytą žalą ar nuostolius.

Žodžio atsakomybė kilmė kilmėje iš veiksmažodžio atsakyti („atsakyti“) ir daiktavardžio -ybė, nurodančio būklę ar savybę. Plačiąja prasme ji reiškia privalumą atsakyti už poveikį, įsipareigojimus ir padarinius.

Skiriama asmeninė (moralinė), teisinė (civilinė ir baudžiamoji) bei organizacinė atsakomybė. Asmeninė atsakomybė reiškia prisiimti atsakomybę už sprendimus ir jų pasekmes. Teisinė atsakomybė kyla dėl teisės pažeidimų ar sutartinių įsipareigojimų. Organizacinė atsakomybė taikoma įmonėms ir institucijoms, kurių veikla gali būti laikoma atsakinga už kitiems asmenims ar visuomenei kilusią žalą, įskaitant vadovų ir darbuotojų atsakomybę už sprendimus ir veiksmus.

Atsakomybės mechanizmai apima atskaitomybę, skaidrumą ir rizikos valdymą. Organizacijose tai apima politiką dėl atsakomybės, viešų pranešimų, vidaus kontrolės ir atitikties procedūrų. Kultūroje atsakomybė laikoma pagrindu patikimumui ir pasitikėjimui.

Dažnai atsakomybė sutampa su pareiga, bet gali skirtis: pareiga yra formalus įsipareigojimas, o atsakomybė reiškia gebėjimą ir privalomybę atsakyti už padarytas pasekmes. Tarpdisciplininė teisė ir etika lemia jos taikymą įvairiose srityse, nuo asmeninių sprendimų iki viešosios politikos.