Makroelementai

Makroelementai yra cheminiai elementai, kurių organizmai reikia didesniais kiekiais, palyginti su mikroelementais. Jie atlieka svarbias biologines funkcijas ir sudaro pagrindinį biomolekulių skeletą bei ląstelių procesų reguliavimą. Paprastai į makroelementus įtraukiami elementai, kurių kūnas reikalauja didesnio kiekio nei mikroelementai, ir kurie dažnai gaunami iš įprasto maisto.

Žmonėms ir gyvūnams pagrindiniai makroelementai yra kalcis (Ca), fosforas (P), kalis (K), magnis (Mg), natris (Na), chloras (Cl) ir siera (S). Jų vaidmuo apima: Ca – kaulams ir dantims, nervų funkcijai ir raumenų susitraukimui; P – energijos mainams, DNR bei ląstelių membranoms; K – skysčių balanso reguliavimui, nerviniams impulsams ir raumenų funkcijai; Mg – enzimų aktyvavimui ir chlorofilo struktūrai; Na ir Cl – osmosiniam balansui ir virškinimo traktui; S – amino rūgščių ir baltymų sintezei. Trūkumas ir perteklius gali sutrikdyti fiziologinę pusiausvyrą.

Augaluose makroelementai yra azotas (N), fosforas (P), kalis (K), kalcis (Ca), magnis (Mg) ir siera (S). N, P ir K dažnai vadinami priminiais makroelementais, o Ca, Mg ir S – antriniais makroelementais. N skatina augimą ir baltymų sintezę; P – energijos mainus ir DNR; K – osmosinį balansą bei turgorą; Ca – ląstelių sienelių stiprumą; Mg – chlorofilo struktūros ir enzimų aktyvumą; S – baltymų ir amino rūgščių sintezę. Augalai gauna šias medžiagas iš dirvos ir oro; trūkumas gali sulėtinti augimą ir derlių.

Šaltiniai ir svarba: makroelementai gaunami iš maisto, vandens ir dirvožemio trąšų bei papildų. Subalansuotas jų prieinamumas yra būtinas tiek gyvūnų, tiek augalų sveikatai. Trūkumai ar pertekliai gali sukelti sveikatos ar derliaus sutrikimus.