Lazeriniai

Lazeriniai – prietaisai ir technologijos, kurios generuoja šviesą naudodamos stimuliuojamą išsiskyrimą. Lazeriai išsiskiria tuo, kad jų išėjimo spindulys yra koherenti, vieno bangos ilgio ir itin kryptinis, o intensyvumas gali būti labai didelis. Tokios savybės leidžia kurti toli nušviestus ir mažai sklaidantį šviesos srautą.

Veikimo principas pagrįstas populiacijos inversion ir stimuliuojamu išskyrimu. Gain medium (terpė) suteikia galimybę išlaikyti šviesos amplifikavimą, kai į sistemą patenka stimuliniai fotonai; banga grįžta per rezoniatorių ir susidaro vienas nuoseklus, koherentiškas spindulys. Efektyvumas ir charakteristikos priklauso nuo terpės ir konstrukcijos.

Pagrindiniai lazerių tipai pagal terpę yra kietosios terpės lazeriai (pavyzdžiui, Nd:YAG, Yb:YAG), dujiniai (CO2, He-Ne), skystųjų dažų lazeriai ir puslaidininkiniai lazeriai. Pagal bangos ilgį jie gali būti matomos šviesos, artimojo infraraudonojo, tolimesnio infraraudonojo arba ultravioletinio diapazonų.

Taikymas – platus: medicina (chirurgija, regos korekcijos procedūros), pramonė (pjovimas, graviravimas, suvirinimas), telekomunikacijos (optiniai pluoštai), moksliniai tyrimai (interferometrija, lazerinė spektroskopija), taip pat kasdienė technika, pavyzdžiui, barkodų skaitytuvai ir lazeriniai spausdintuvai.

Sauga ir istorija: lazeriai gali sukelti akių, odos ar audinių pažeidimus, todėl taikomos specialios saugos priemonės ir atitinkamos normos. Istorija prasideda Einšteino teoretinių darbų apie stimuliuojamą išskyrimą (1917), o pirmasis darbinantis lazeris buvo sukurtas 1960 Theodore Maiman. Nuo tada lazeriai išaugo į plačią ir įtakingą technologijų sritį.