Komponentai

Komponentai – atskiros dalys, kurios sujungiamos į sudėtingesnes sistemas ar įrenginius ir kartu įgyvendina nustatytas funkcijas. Kiekvienas komponentas turi paskirtį, sąsajas su kitomis dalimis ir reikalavimus, kurių laikantis sistema veikia tinkamai. Terminas plačiai taikomas technikos, gamybos ir informacinių technologijų srityse.

Pagrindiniai komponentų tipai apima fizinius komponentus (elektroninius, mechaninius, optinius bei energijos šaltinius), programinės įrangos komponentus (modulius, bibliotekas, API ar mikroservisus) ir sisteminius komponentus (modulius, klases ar procesus). Fiziniai pavyzdžiai: rezistoriai, kondensatoriai, diodai; mechaniniai – pavaros, jungiamieji elementai, tvirtinimo dalys; optiniai – lęšiai, šviesolaidžiai; taip pat įvairios jungtys ir kištukai.

Projektavimo ir gamybos kontekste komponentai nustato funkcionalumą per sąsajas, tolerancijas ir atitikimą standartams. Dažnai naudojamas medžiagų sąrašas (bill of materials, BOM), kuris apima visus įrenginio komponentus ir jų tiekėjus. Dažnai taikomi standartai, tokie kaip ISO ar IEC, užtikrina suderinamumą ir kokybę.

Reikšmė: komponentai suteikia moduliškumą, palengvina priežiūrą ir keitimą, didina lankstumą bei sumažina rizikas. Gyvavimo ciklas apima atranką, įsigijimą, integraciją, eksploataciją ir priežiūrą, o pasikeitus vienam komponentui dažnai gali būti būtina peržiūrėti visą sistemą.