Kompiuteris

Kompiuteris yra elektroninis įrenginys, skirtas priimti duomenis, juos laikyti ir apdoroti pagal iš anksto įrašytą programą, bei pateikti rezultatą. Pagrindiniai uždaviniai yra duomenų apdorojimas, informacijos saugojimas ir vartotojo sąsajos teikimas.

Istorija trumpai: mechaniniai skaičiavimo įrenginiai buvo ankstyvojoje skaičiavimo technologijų istorijoje, o elektroniniai skaičiuotuvai ir pirmieji kompiuteriai, tokie kaip ENIAC ir UNIVAC, atsirado XX a. viduryje. Per 1970–1980-uosius kilo asmeninių kompiuterių era, kai pasirodė kompiuteriai namų ir biuro reikmėms. Nuo to laiko kompiuteriai sparčiai plito ir tapo kasdieniais įrankiais.

Pagrindinės dalys: kompiuteris susideda iš centrinio procesoriaus (CPU), atminties (RAM ir ROM), laikmenų (kietasis diskas, SSD), įvesties/išvesties įrenginių (klaviatūra, pelė, monitorius) bei plokščių ir sąsajų galimybių. Operacinei sistemai valdyti ir programoms vykdyti naudojama programinė įranga.

Tipai: išskiriami stalinių kompiuterių (desktop), nešiojamųjų kompiuterių (laptopų), serverių, taip pat įterptinių (embedded) sistemų ir mobiliųjų įrenginių. Vartotojų naudojimą didžia dalimi lemia operacinių sistemų ir programų ekosistemos.

Naudojimas: kompiuteriai naudojami teksto kūrimui, skaičiavimams, duomenų analizei, tinklų veiklai, kūrybinei veiklai, moksliniams skaičiavimams ir pramonei. Jie valdomi programine įranga, o jų našumas priklauso nuo architektūros, atminties ir laikmenos charakteristikų.

Technologinės tendencijos apima didėjantį našumą, energijos efektyvumą, grafikos ir dirbtinio intelekto procesorių plėtrą, debesinį skaičiavimą, saugumo sprendimus ir kvantinių kompiuterių tyrimą.