Kompetencijomis

Kompetencijomis yra terminas, apibūdinantis gebėjimų, žinių, įgūdžių ir alsuojančių savybių rinkinį, kuris leidžia asmeniui ar organizacijai sėkmingai vykdyti konkrečias užduotis tam tikrame kontekste. Lietuvių kalboje šio termino forma kompetencijomis dažnai naudojama instrumentaline forma, kai kalbama apie tai, kaip kompetencijos realizuojamos ar taikomos praktikoje. Kompetencijos gali būti apibrėžiamos skirtingose srityse, pavyzdžiui profesinėje veikloje, švietime ar administracijoje.

Kompetencijos apima kelias pagrindines sritis: žinias (kas žinoma), įgūdžius (kaip daroma) ir asmenines ar elgesio savybes (kaip tai daroma ir kaip asmuo veikia grupėje ar organizacijoje). Dažnai išskiriamos techninės (techninės žinios ir įgūdžiai) bei elgesio (socialiniai, komunikaciniai, vadovavimo gebėjimai) kompetencijos. Taip pat svarbu diferencijuoti profesines kompetencijas nuo bendrųjų ar švietimo kontekste taikomų kompetencijų.

Darbo ir švietimo praktikoje kompetencijos naudojamos kompetencijų rinkinių arba modelių formavimui: jos taikomos kuriant mokymo programas, vertinant pasiekimus, vykdant atranką ar kuriant pažangos stebėjimo sistemas. Vertinimas gali būti vykdomas per praktinius uždavinius, portfelius, simulacijas ir 360 laipsnių grįžtamąjį ryšį, siekiant įvertinti, kaip kompetencijos pasireiškia realiame darbe.

Kompetencijomis taip pat siekiama užtikrinti nuolatinį tobulėjimą, prisitaikymą prie pokyčių ir veiksmingą veikimą įvairiuose kontekstose. Taikytinumas ir kontekstinė svarba yra pagrindiniai įspėjimai, kad kompetencijų modeliai turi atitikti konkrečios organizacijos ar švietimo tikslus.