uostas

Uostas yra įrenginys ar vieta prie jūros arba upės, kur laivai gali stovėti, įkrauti ir iškrauti krovinius bei keleivius. Uostai gali būti natūralūs, susiformavę dėl pakrantės ypatybių ir vandens gylio, arba dirbtiniai, kurių sudėtyje yra pylimų, krantinių ir terminalų. Uostas teikia apsaugą nuo bangų, suteikia saugų įėjimą į vandens kelią ir jungtį su vidaus transporto tinklais.

Pagrindinės uosto funkcijos apima laivų įleidimą ir manevravimą, krovinių bei keleivių aptarnavimą, pilotavimą, pagalbinių laivų paslaugas, kuro įlaipinimą, atliekų tvarkymą, muitinę ir migracijos kontrolę, saugumą bei aplinkos apsaugą. Uostai sujungia jūrų transportą su geležinkelio ir kelių tinklais, užtikrindami prekių ir keleivių srautus tarp tarptautinių ir regioninių rinkų.

Struktūriškai uostai apima: uosto baseiną arba upės įlanką, pylimus ar apsaugos sienas, krantines ir terminalus, krovinių saugojimo įrenginius, kranų ir laikymo aikšteles, geležinkelio ir kelių jungtis, navigacinius įrenginius (švyturius ir ženklus), uosto valdybą ar operatorių bei saugumo ir aplinkosaugos priemones.

Uosto tipai skirstomi pagal funkciją: komerciniai (krovinių ir konteinerių), birių krovinių uostai, generaliniai uostai, Ro-Ro (keleiviniai ir automobilių transporto) uostai, žvejybos ir kruiziniai uostai bei upių uostai. Kai kurie uostai turi specialių ekonominių zonų arba laisvųjų prekybos zonų statusą.

Valdymas priklauso nuo šalies – juos gali valdyti valstybės, savivaldos institucijos ar privačios įmonės, dažnai per viešai-privačius partnerystės modelius. Uostai reglamentuojami nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, įskaitant jūrų saugą, muitinę kontrolę ir aplinkos apsaugą. Jie atlieka svarbų vaidmenį ekonomikai, prekybos ir regioninio susisiekimo infrastruktūrai.