simboliai

Simboliai – ženklai, kurie perduoda prasmę ne tik per savo tiesioginę formą, bet ir per sutartiną ryšį su tuo, ką žymi. Jie yra pagrindiniai komunikacijos įrankiai, leidžiantys išreikšti abstrakčias idėjas, vertybes, kultūrinį identitetą ar reiškinius. Semiotikos požiūriu simboliai yra sutartinio pobūdžio ženklai: jų ryšys su referentu yra kultūriškai įtvirtintas ir priklauso nuo konteksto, o ne nuo tiesioginio panašumo ar priežastinio ryšio.

Simboliai skirstomi į tris pagrindines kategorijas: ikonų, kurie primena savo objektą; indeksų, kuriuos sieja priežastinis ryšys; ir simbolinius ženklus, kurių ryšys su tuo, ką žymi, yra sutartinis. Pagrindiniai domenai, kuriuose naudojami simboliai, apima: kalbos ir rašto simbolius (raidės, skaitmenys, punktacija); matematikos ir mokslo simbolius (pvz., +, π, ∑); kultūrinius ir religininius simbolius (kryžius, mėnulis ir žvaigždė, heraldiniai emblemai); bei valstybinius identiteto simbolius (vėliavos, herbas, logotipai).

Skaitmeninėje erdvėje simboliai įgyvendinami kaip Unicode kodai; jų vaizdavimą palaiko grafika, fontai ir programos. Simbolių prasmė priklauso nuo konteksto ir kultūrinės patirties; skirtingos kultūros gali suteikti skirtingas reikšmes net tam pačiam ženklui.