reglamentavimo

Reglamentavimas yra teisės aktų ar institucinių priemonių visuma, kurios nustato taisykles, reikalavimus ir apribojimus atitinkamose veiklos srityse. Juo siekiama reguliuoti elgesį, apsaugoti visuomenės interesus, sudaryti sąlygas saugumui, teisingumui, konkurencingumui ar tvarumui.

Reglamentavimas taikomas įvairiose srityse: viešajame sektoriuje, ekonomikoje, techniniuose ir aplinkos klausimuose, socialinėje politikoje, vartotojų apsaugoje. Reglamentavimo priemonės gali būti įstatymai, ministerijų reglamentai, administraciniai aktai, techniniai standatai, licencijos ar leidimai, taip pat privalomi ar rekomendaciniai reikalavimai.

Reglamentavimo procesas apima tikslų formulavimą, teisės aktų rengimą, poveikio vertinimą, viešąsias konsultacijas, teisės aktų derinimą su kitais teisiniais aktais, priėmimą ir paskelbimą, įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Vykdant reglamentavimą svarbu laikytis proporcingumo, aiškumo ir teisės aprėpties principų, reguliuojant tik būtinas sritis.

Taikant reglamentavimą dažnai svarbus yra naudų ir naštos santykis: teikiama apsauga, skaidrumas, saugumas ir rinkos veiksmingumas, bet gali kilti administracinė našta, teisės aktų sudėtingumas ir reguliavimo pritaikymo iššūkiai.

Svarbu nuolat vertinti poveikį, atlikti peržiūras, siekiant atnaujinti reglamentavimo priemones ir užtikrinti jų aktualumą.