organizacijomis

Organizacijos yra socialiniai dariniai, kurių tikslas – sujungti žmones, išteklius ir laiką, kad būtų įgyvendinti konkrečiai numatyti tikslai. Organizacijos gali būti formalios ar neformalos, pelno ar pelno nesiekiantys, ir tarnauti verslui, valstybei, visuomenei ar įvairioms bendruomenėms. Dažniausiai jos skirstomos į įmones, vyriausybines agentūras, nevyriausybines organizacijas (NVO), kooperatyvus, švietimo įstaigas ir religinės organizacijas.

Organizacijos turi įstatus ar kitus aukso dokumentus, bei aiškią vadybos ir valdymo struktūrą. Įprasti valdymo elementai: visuotinis narių susirinkimas arba atstovų taryba, valdyba ar vadovas ir kontrolės mechanizmai (ataskaitomybė, auditas). Sprendimų priėmimas gali būti centralizuotas arba dalinai decentralizuotas, priklausomai nuo įmonės ar organizacijos tikslų ir kultūros.

Pagrindinės funkcijos – tikslų nustatymas, išteklių priskyrimas, paslaugų ar produktų teikimas, narių bei suinteresuotų šalių atstovavimas ir atsakomybės už veiklą užtikrinimas. Finansavimas gali kilti iš narių įnašų, pardavimų, dotacijų, valstybės lėšų ar partnerystių su privataus sektoriaus įmonėmis. Žmogiškieji ištekliai, informacinių technologijų naudojimas ir efektyvus veiklos valdymas laikomi esminiais veiksniais.

Gyvenimo ciklas apima įsikūrimą, augimą, prisitaikymą prie aplinkos ir, kartais, likvidaciją. Organizacijoms keliami iššūkiai apima skaidrumą, atsakomybę, teisinių reikalavimų laikymąsi, finansinį tvarumą bei lyderystės ir kultūros valdymą.