diversifikavimui

Diversifikavimui (diversifikacija) – rizikos valdymo strategija, kurios tikslas sumažinti priklausybę nuo vieno šaltinio ar rinkos derinant kelias veiklos sritis, produktus, geografinį pasiskirstymą ir klases aktyvų. Diversifikacija taikoma tiek versle, tiek investicijose, siekiant stabiliau veikti per laiką.

Finansinėje srityje diversifikavimas reiškia portfelio sudarymą iš skirtingų aktyvų klasių (akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, žaliavos, grynieji pinigai) taip pat skirtingų regionų. Įmonių lygiu diversifikacija skirstoma į horizontalinę, vertikalinę ir konglomeratinę, o geografinė diversifikacija – veiklos plėtrą į įvairias šalis ir regionus.

Horizontalioji diversifikacija plėtoja naujas produktų linijas tame pačiame sektoriuje; vertikalioji apima tiekimo grandinės įjungimą arba integravimą, pavyzdžiui, gamintojas įsigyja tiekėjus ar pardavimo kanalus; konglomeratinė diversifikacija – nauji veiklos sektoriai, nesusiję su esamu verslu.

Privalumai ir rizikos: išskaidoma rizika, stabilesnės grąžos ir galimybė augti ilgalaikėje perspektyvoje. Trūkumai: didesnės įgyvendinimo išlaidos, didesnė valdymo kompleksiškumas ir galimas veiklos susilpnėjimas, jei diversifikacija nėra gerai suderinta su tikslais ir išteklių prieinamumu.

Įgyvendinimas: 1) nustatyti tikslus ir rizikos toleranciją; 2) įvertinti esamus priklausomybes tarp produktų, rinkų ar aktyvų; 3) pasirinkti tinkamą diversifikacijos strategiją; 4) pradėti nuo nedidelių žingsnių ir nuolat stebėti koreliacijas bei periodiškai perbalansuoti portfelį ar veiklą; 5) įvertinti išlaidas ir reguliavimo aspektus.

Pavyzdžiai: asmeniniame investavimo portfelyje – derinti akcijas, obligacijas ir nekilnojamąjį turtą; versle – pridėti naujas paslaugas ar gamybos linijas, plėstis į naujas rinkas.