Varikliai

Varikliai yra įrenginiai, paverčiantys energiją į mechaninį darbą. Dauguma jų sukuria sukimosi judesį, bet kai kuriais atvejais gali generuoti ir tiesinį judėjimą. Jie paverčia energiją iš skirtingų šaltinių į darbinį judesį, kurį galima panaudoti transporto priemonėse, įrangoje ar gamybos linijose.

Pagal veikimo principą varikliai skirstomi į vidaus degimo variklius, išorinio degimo variklius ir elektrinius variklius. Vidaus degimo varikliai degina kurą viduje cilindrų, o susidariusi slėgio jėga suka stūmoklius ir veleną. Išorinio degimo varikliai, pavyzdžiui, garo varikliai, kuria darbinę terpę iš išorės ir taip generuoja darbą. Elektriniai varikliai paverčia elektros energiją magnetiniais procesais į sukimo jėgą. Taip pat egzistuoja hidrauliniai ir pneumatiniai varikliai, kurie naudoja skystį ar dujas kaip darbinę terpę, kad sukurtų judėjimą.

Istorijoje gariniai varikliai buvo vieni pirmųjų išorinio degimo įrenginių, o vidaus degimo varikliai XIX a. pabaigoje tapo pagrindine transporto priemonių varomąja jėga. Elektriniai varikliai atsirado dar XIX a. pradžioje ir vėliau įgijo didelę reikšmę. Pastaraisiais dešimtmečiais daug dėmesio skiriama elektrifikacijai, hibridams ir alternatyviems degalams, siekiant mažinti aplinkos poveikį.

Varikliai plačiai taikomi transporte, pramonėje, energetikoje ir kasdienėje įrangoje. Efektyvumas labai priklauso nuo dizaino ir darbo sąlygų. Vidaus degimo varikliai paprastai turi žemesnį šiluminį efektyvumą nei elektriniai varikliai, o sistemos efektyvumas priklauso nuo transmisijų, aušinimo ir apkrovos.

Aplinkosauga ir reguliavimas: reikšmingai susijusi su išmetimų mažinimu, degalų ekonomikais ir skatinimu elektrifikacijos, hibridinių sprendimų bei alternatyvių degalų diegimo. Varikliai yra dinamiškai tobulinami siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnio poveikio aplinkai.