Racionalumas

Racionalumas yra gebėjimas vadovautis protu ir pagrįstais argumentais priimant sprendimus bei elgiantis racionaliai. Jį galima suprasti kaip gebėjimą rinktis tikslus, vertinti priemones ir laikytis nuoseklumo. Terminas kilęs iš lotynų rationalis (su protu susijęs) ir plėtojamas filosofijoje bei socialiniuose moksluose.

Racionalumas dažnai skirstomas į keli tipus: instrumentalus (įrankinis) racionalumas – elgesys, kai priemonės siekiant tikslų parenkamos dėl jų efektyvumo; vertybinis racionalumas – elgesys, grindžiamas įsitikinimais ar principų laikymusi, net jei tai nėra ekonomiškai efektyvu; praktinis racionalumas – kasdienis sprendimų priėmimas ir konteksto įvertinimas; ribotas racionalumas – pripažįsta kognityvinius ir informacinius apribojimus, todėl sprendimai gali būti ne visai racionalūs.

Istorinis kontekstas: racionalumas yra svarbus modernybės bruožas. Racionalizacija skatina socialinių institucijų ir biurokratijos plėtrą; racionalus mąstymas tampa pagrindu mokslui, teisei ir politinėms institucijoms. Svarų vaidmenį vystymuisi suteikė Weberio teorijos apie racionalizaciją ir biurokratizaciją.

Kritika teigia, kad pernelyg didelis racionalumas gali užgožti moralinę ir emocinę dimensiją, ignoruoti kultūrinius skirtumus ir socialinę nelygybę.

Taikymas: racionalumas taikomas ekonomikoje, teisėje, viešajame valdyme, mokslinėje metodologijoje bei kasdieniame sprendimų priėmime.