Nustatymas

Nustatymas yra lietuvių kalbos daiktavardis, kilęs iš veiksmažodžio nustatyti. Juo apibūdinamas veiksmas arba rezultatas, kai nustatomi, identifikuojami ar įtvirtinami tam tikri duomenys, faktai ar sprendimai. Etymologiškai žodis susijęs su procesu, kuriame nustatoma tikrovė, padėtis ar statusas.

Pagrindinės reikšmės skiriamos pagal kontekstą. Bendroji reikšmė apima veiksmo ar proceso nustatymą; tai gali būti faktas, datos ar reiškinio nustatymas bei galutinis įvykio arba sprendimo apibrėžimas. Moksliniuose ir diagnostiniuose kontekstuose nusta­tymas dažnai reiškia identifikavimą ar tyrimų rezultatų išvadą, pavyzdžiui, medžiagos ar reiškinio pobūdžio nustatymas. Techninėje ir informacinių technologijų srityje dažnai vartojama forma „nustatymas“ atitinkamai kaip įrenginio ar programos nustatymai ir konfigūracijos, iš kurių sudaromi įrenginio ar programinės įrangos parametrai. Teisinėse ir administracinėse situacijose terminas gali žymėti oficialų faktų, teiginių ar teisinių padarinių nustatymą ar išvadą institucijos ar teismo sprendimą.

Formaliai vartojant, atskirų ar sisteminių dalykų nustatymas gali būti tiek proceso etapas, tiek jo rezultatas. Dažnai naudojama pluralinė forma „nustatymai“, kai kalbama apie konfigūraciją ar nustatytus parametrus, ir ši forma plačiai taikoma techniniuose vadoveliuose bei programinės įrangos dokumentacijoje.

Sąvokos ryšiai: nustatyti, nustatymas, nustatymai.