Kognityviniai

Kognityviniai yra terminas, vartojamas psichologijoje ir kognityviniuose moksluose, apibūdinantis mentalinius procesus, susijusius su žinių įgijimu, apdorojimu, saugojimu ir taikymu. Tai apima dėmesį, suvokimą, atmintį, kalbą, mintį ir problemų sprendimą, taip pat sprendimų priėmimą ir vykdomąsias funkcijas. Kognityviniai procesai skirstomi į kelias pagrindines sritis, tokias kaip perceptiniai ir sensoriniai procesai, darbo atmintis, ilgalaikė atmintis, kalba, mąstymas, sprendimų priėmimas ir atlikimo kontrolė.

Kognityviniai procesai tiriami įvairiose disciplinose, įskaitant kognityvinę psichologiją, kognityvinę neuro­mokslą ir edukacinę psichologiją. Tyrimai nagrinėja, kaip šie procesai vystosi, kaip jie keičiasi su amžiumi ar ligomis, kaip jie sąveikauja su emocijomis, ir kaip jie veikia mokymąsi bei darbines funkcijas. Kognityviniai modeliai padeda paaiškinti ir numatyti elgesio bei pažinimo pokyčius įvairiose situacijose.

Matuojami arba įvertinami kognityviniai gebėjimai dažnai naudojant specialius kognityvinius testus ir neuropsichologines baterijas, kurios tiria atmintį, dėmesio funkcijas, procesinį greitumą, vykdomąsias funkcijas ir kalbinius gebėjimus. Rezultatai taikomi mokykliniam ugdymui, klinikiniam diagnozavimui (pvz., dėmesio sutrikimams, demencijoms), reabilitacijai ir darbingumo vertinimui.

Kiekviena kultūra ir kalba gali turėti skirtingas normos bei interpretacijas, todėl kognityvinių rezultatų vertinimas reikalauja kultūrinio jautrumo ir metodų validumo užtikrinimo. Kritikų dėmesio centre yra tyrimų išvados, kurių taikymas gali būti ribotas dėl kultūrinių skirtumų ir testavimo sąlygų.