Klijai

Klijai yra medžiagos, kuriomis sujungiami du ar daugiau paviršių. Jie gali būti natūralūs arba sintetiniai ir dažnai kietėja arba džiūsta cheminiu reiškiniu. Skirtingų klijų savybės – stiprumas, elastingumas, atsparumas temperatūrai ir gebėjimas užpildyti tarpus – lemia jų tinkamumą konkretiems uždaviniams.

Natūralūs klijai apima gyvulinius klijus, pieno baltymų klijus, krakmolinius klijus ir augalinius klijus. Sintetiniai klijai daugiausia pagaminti iš polimerų ir apima epoksidinius klijus, poliuretano klijus, silikoninius klijus, cianoakrilatus (naudojamus kaip „superklijus“), PVA klijus ir karštųjų klijų sistemas. Kai kurie klijai yra termosettingi, o kiti – termoplastiniai, todėl skiriasi jų kietėjimo ir naudojimo sąlygos.

Klijavimo procesas priklauso nuo tinkamos paviršių paruošimo: švarūs, sausi paviršiai, riebalų pašalinimas, gali prireikti paviršiaus šiurkštinimo ar paruošiamųjų priemonių. Pasirinktas klijus turi būti suderintas su medžiaga, paviršiaus ruošimu ir atsparumu temperatūrai bei džiūvimo laikais. Džiūvimo laikai svyruoja nuo kelių sekundžių iki kelių valandų ar ilgiau, o kai kuriems klijams reikia specifinių sąlygų.

Klijai plačiai naudojami statybose, medienos darbuose, pakuotėse, elektronikoje, automobilių pramonėje, medicinoje ir meno ar amatų srityse. Saugumas ir aplinka yra svarbūs: kai kurie klijai išskiria garus ar dulkes, todėl taikomos ventiliacijos ir asmeninės apsaugos priemonės. Renkantis klijus svarbu atsižvelgti į paviršių suderinamumą, atsparumą temperatūrai, elastingumą ir darbavimo sąlygas. Pageidautina rinktis vandens pagrindu pagrįstas arba mažo poveikio aplinkai klijus, laikyti konteinerius uždarytus vėsioje, sausoje vietoje.