Keramikiniai

Keramikiniai gaminiai – medžiagų ir gaminių kategorija, pagaminta iš neorganinių mineralų ir deginami aukštoje temperatūroje. Pagrindinė žaliava dažnai yra molis, o gamybai naudojamas formavimas ir deginimas. Dažniausiai keraminių gaminių sąraše yra molio pagrindu suformuoti indai, plytelės, porcelianas, akmens keramika ir įvairi techninė keramika. Terminas kartais vartojamas plačiau ir apibūdina bet kokius keraminius gaminius.

Žaliavos ir gamybos procesas: pagrindinės žaliavos – kaolinas, feldsparai ir kvarcas; kartais pridėta kitų mineralų, vandens ir priedų, kurie keičia plastinį elastingumą ir degimo savybes. Iš šių žaliavų masė formuojama lipdant ar ratiniu metodu, slip casting arba ekstruderiu. Išdžiovinę gaminiai deginami krosnyje – įprastai žemo, vidutinio ar aukšto degimo režimais. Dažnai paviršiui dengti glazę prieš paskutinį degimą, kad paviršius įgauna norimą blizgumą ar mattumą.

Savybės ir klasifikacija: keramika pasižymi dideliu kietumu, atsparumu aukštai temperatūrai ir cheminiam poveikiui, tačiau yra trapus ir turi ribotą atsparumą įtampai. Dėl gerų dielektrinių savybių ji plačiai naudojama elektrinėse ir elektronikos taikiniuose.

Panaudojimas: statybose – plytelės, plytos, apdailos plokštės; buitinėje keramikoje – indai, dubenėliai; sanitariniai keramikiniai gaminiai; techninė keramika – izoliatoriai, specialūs komponentai, biokeramika medicinai.

Istorija: keramika turi gilias istorines šaknis. Pirmieji keramikiniai radiniai siekia prieš 10–14 tūkstančių metų. Porcelianas išsivystė Kinijoje ir vėliau išplito po pasaulį; plėtra pramonėje padarė keramika plačiai taikomą medžiagą nuo plytų iki pažangių keraminių sistemų.