Institucijomis

Institucijomis dažnai vadinama žmogaus sukurta sistema, kuri reguliuoja elgesį, santykius ir socialinę kooperaciją. Jos apima formalias struktūras, tokias kaip valstybės institucijos (teisėsaugos, teismai, administracija, švietimo ir sveikatos įstaigos), tarptautines organizacijas bei privatinį sektorių, taip pat neformalias normas, papročius ir socialines praktikose. Institucijos gali būti nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu ar vietos lygmeniu, o jų skirtingos formos ir lygiai lemia žmonių veiksmus bei pasirinkimus.

Klasifikacijoje dažnai išskiriamos formalios ir neformalias institucijos. Formalios yra įtvirtintos įstatymuose ir reglamentuose bei operuoja konkrečiose įstaigose; neformalias—the socialinis moralinis kompas, papročiai ir tradicijos, kurios reguliuoja elgesį be viešos teisinės bazės. Be to, institucijos gali būti lengvai atskiriamos į valstybines (teisės sistema, viešoji administracija), tarptautines (Jungtinės Tautos, tarptautinės užsienio prekybos taisyklės) ir privataus sektoriaus (bankai, korporacijos, NVO).

Funkcijos apima taisyklių nustatymą ir jų laikymosi užtikrinimą, paslaugų teikimą, reguliavimą bei socialinio stabilumo kūrimą, informacijos skaidrumo ir pasitikėjimo grindimą, ekonominės veiklos koordinavimą ir investicijų skatinimą. Institucijų kokybė gali įtakoti ekonominį augimą, socialinį teisingumą ir politinį pasitikėjimą. Atsižvelgiant į šiuolaikinę dinamiką, institucijos susiduria su technologijų pažanga, globalizacija ir daugiakultūriškumo iššūkiais, kurie skatina jų adaptaciją ir reformą.