Gyventojus

Gyventojus yra lietuviškas terminas, naudojamas kalbant apie asmenis, kurie gyvena tam tikroje vietoje, t. y. apie gyventojus. Pagrindinis vyriškoji vienaskaitos forma yra gyventojas, o moteriškoji – gyventoja. Daugyba priklauso nuo lyties ir gramatikos: gyventojai (daugyba mišrioms ar vyriškųjų grupėms) ir gyventojos (daugyba moterų grupėms). Gramatiniu požiūriu žodis turi skirtingas formas pagal kilmės atitikmenis, o “gyventojus” yra galimas tiesioginis akuzatyvas (vardinamas kaip tiesioginio veiksniaus forma).

Terminas plačiai taikomas demografijos, administravimo ir žiniasklaidos kontekstuose. Dažnai vartojama frazėse kaip „miesto gyventojai“, „kaimo gyventojai“ ar „gyventojų skaičius“ (gyventojų – genityvinio kilmininko forma). Tokia vartosena siekia perduoti nuorodą į žmonių, kurie gyvena konkrečioje teritorijoje, skaičių, struktūrą ar dinamiką.

Etymologiniu požiūriu žodis kilęs nuo veiksmažodžio gyventi su priesaga -ojas, kuri žymi asmenį, gyvenantį tam tikroje vietoje. Gyventojas kaip terminas nereiškia pilietybės ar teisinio statuso; tai tik asmens ryšio su vieta apibūdinimas.

Panaudojimo kontekstai apima miesto planavimą, statistinę analizę, valstybinę politiką ir regioninį vystymą. Susiję terminai apima pilietį (teisinę koncepciją) ir gyventojų teises, kurios dažnai aptariamos kartu su demografiniais rodikliais.