Gyventoj

Gyventojas yra asmuo, kuris laikinai ar nuolat gyvena tam tikroje vietoje – name ar bute, mieste ar regione. Gyventojo status dažnai priklauso nuo deklaruotos ar faktiškai naudojamos gyvenamosios vietos, todėl šis terminas plačiai naudojamas demografijoje, viešajame valdyme ir statistikoje. Lietuvių kalboje formos yra gyventojas (vyrams) ir gyventoja (moterims); daugiskaita – gyventojai ir gyventojos. Žodžio kilmė – iš veiksmažodžio gyventi.

Naudojimas: gyventojo status dažnai taikomas demografinėse analizėse, planavimo ir politikos formavime, rinkimų teisės nagrinėjime bei administraciniuose procesuose. Duomenys apie gyventojus renkami per gyventojų registrus, surašymus (census) ir kitus administracinius šaltinius, siekiant suprasti migraciją, senėjimą, regioninį vystymąsi ir paslaugų poreikį.

Laikinas ar nuolatinis buvimas gali būti interpretuojamas skirtingai priklausomai nuo teisinių ar statistinių sistemų. Kartais kyla poreikis atskirti gyventoją nuo trumpalaikų lankytojų ar kitų asmenų, kad būtų tinkamai taikomos teisės ir prieigos prie paslaugų taisyklės.

Susiję terminai: demografija, migracija, teritorinis planavimas, rinkimai, socialinės paslaugos. Žodis gyventojas naudojamas kaip bendrasis apibrėžimas asmeniui, kurio buvimo vieta ir teisiniai ryšiai su tam tikra teritorija turi demografinį ar administracinį svorį.