teiginiai

Teiginiai (sing. teiginys) – lietuvių kalbos terminas, apibūdinantis declaratyvius sakinius, kurie išreiškia teigimą ir kuriuos galima įvertinti kaip tiesą ar melą. Žodis kilęs iš veiksmažodžio teigti „sakyti, pareikšti“ ir naudojamas kalbos bei logikos kontekstuose apibūdinti tai, ką žmogus teigia apie pasaulį ar apie tam tikras sąlygas.

Lietuvių kalboje teiginiai yra sakiniai, kurie paskirtimi pateikia faktinį arba nuomoninį teiginį. Skirtingai nuo klausimų ar įsakymų, teiginiai turi prasmės statusą ir gali būti teigiami arba neigiami. Teiginiai gali būti paprasti (vienas teiginys) arba sudėtiniai (keletas teiginių sujungti logikos jungikliais).

Logikos kontekste teiginiai atitinka atskiras propozicijas, kurios turi tiesos vertę – tiesą arba melą. Sudėtiniai teiginiai gali būti sudaromi naudodami loginus jungiklius (tarp jų ir, arba, ne) bei įvardijamąsias struktūras (pavyzdžiui, "Jei lyja, gatvė šlapia"). Teisingas teiginio analizavimas priklauso nuo jo sudedamųjų dalių ir jų tarpusavio santykių.

Naudojimas: teiginiai naudojami kalbos tyrimuose, argumentavimo analizėje ir akademinėje logikoje. Jie padeda formuluoti įrodymus, patikslinti samprotavimus ir sisteminti žinias. Lietuvių kalboje teiginiai dažnai yra pagrindiniai elementai, iš kurių formuojami argumentai ir diskusijų struktūros.

Palyginimai su kitais terminais: teiginiai skiriasi nuo klausimų (kurie prašo atsakymo) ir įsakymų (kurie nurodo veiksmą). Tarptautiniu kontekstu kai kur vadinami propozicijomis arba propositions.