parazitizmas

Parazitizmas yra biologinės sąveikos tipas, kai vienas organizmas – parazitas – gyvena kitame organizme – šeimininke – ir pasisavina maistines medžiagas, energiją ar vietą. Tokia sąveika dažnai lemia žalą šeimininkui, nors jos sunkumas svyruoja nuo lengvo diskomforto iki sunkios ligos ar net mirties.

Parazitai gali būti endoparazitai – gyvenantys šeimininko viduje (pavyzdžiui, kirminai, protozoai) – arba ektoparazitai – gyvenantys ant kūno ar kraujo prisotinimo vietose (erkės, blusos, utėlės). Jie gali būti obligatiniai (priklausomi nuo šeimininko) arba fakultatyviniai (galintys gyventi be nuolatinio šeimininko). Dažnai parazitai turi sudėtingus gyvavimo ciklus, kartais pereinančius per kelis šeimininkus ar vektorius.

Pernešimo būdai apima tiesioginį kontaktą, užterštus maistą ar vandenį bei vektorių pernešimą (uodai, erkės, kiti tarpininkai). Parazitai dažnai išvysto apsigynimo nuo šeimininko imuninės sistemos strategijas: slepia antigenus, slopina imuninį atsaką ar keičia savo gyvenimo ciklą.

Pavyzdžiai: Plasmodium (maliarija), Toxoplasma gondii, Giardia lamblia, Taenia solium, daugelis helmintų. Ektoparazitai – erkės, blusos, utėlės. Ekologiškai parazitizmas gali reguliuoti populiacijų dydį, skatinti evolucinius pokyčius ir formuoti tarpusavio ryšius; jis turi didelę ekonominę reikšmę žmogui ir gyvūnams dėl ligų plitimo ir kontrolės priemonių.

Parazitizmas yra svarbus biologinės įvairovės ir ekosistemų dinamikos komponentas; studijos siekia suprasti ligų plitimą, šeimininko atsaką ir galimybes efektyviau valdyti šias sąveikas.