mikroservisai

Mikroservisai yra programinės įrangos architektūros stilius, kur didelė programa sudaroma iš atskiromis funkcijomis arba veiklos sritimis paslaugų (mikroservisų) rinkinį. Kiekviena paslauga įgyvendina konkrečią verslo galimybę, turi aiškius domeno ribas ir gali būti vystoma, testuojama ir diegiama savarankiai. Paslaugos komunikuoja tarp savęs lengvais protokolais, pvz., HTTP REST arba gRPC, taip pat per event’us ar žinutes. Archeitektūra skatina mažas, daugiafunkciines komandas ir nepriklausomą paslaugų gyvavimo ciklą.

Charakteristikos apima lojalumą tarp paslaugų, autonominį diegimą, decentralizuotą duomenų valdymą, technologinę mišrybę ir gebėjimą lengvai išskaidyti apkrovą. Sistema dažnai grupuojama aplink domenu pagrįstas ribas, o paslaugos buriamos kaip savarankiški komponentai, naudodami savo duomenų modelius ir API įėjimo taškus. Svarbu užtikrinti tolerantumą klaidoms, nes sutrikimas vienoje paslaugoje neturėtų paveikti visos sistemos.

Privalumai ir iššūkiai. Mikroservisai leidžia greičiau diegti naujienas, skaitmeninti atskiras domenines funkcijas, geriau skalę ir įvairesnes technologijas. Tačiau valdymo architektūra tampa sudėtinga: išsiplėtęs tinklas, sudėtingesnis duomenų suderinamumas, transakcijų koordinavimas ir operacijinis sudėtingumas.

Dažniausi dizaino modeliai ir praktikos. API gateway, paslaugų atradimas, circuit breaker, sagos bei įvykiu pagrįstas architektūros modelis. Operačiai dažnai naudojamos konteinerinės technologijos (Docker) ir orkestravimas (Kubernetes), kartu su CI/CD, stebėsena, logavimu ir tracing (OpenTelemetry).

Duomenų valdymas. Kiekviena paslauga valdo savo duomenų rinkinį; dažnai taikoma eventualus suderinamumas ir sagų modeliai arba event sourcing siekiant koordinuoti verslo operacijas.

Kada naudoti. Mikroservisai yra tinkami kai domeno ribos aiškios, komandos mažos iroms norėdamos išlaikyti nepriklausomumą, tačiau reikia įvertinti papildomą sudėtingumą, išteklius ir operacines iššūkius.