laikrodis

Laikrodis yra prietaisas, skirtas laikui matuoti ir rodyti. Jis gali rodyti laiką analoginiu formatu su rodyklėmis arba skaitmeniniu ekranu. Laikrodžiai gali būti nešiojami ant riešo, kišeniniai, sieniniai ar staliniai, o jų tikslumas ir papildomos funkcijos priklauso nuo technologijos.

Istorijoje laikrodžiai pradėjo formuotis kaip mechaninės priemonės, kurias varė pavasario energija ir grandinių sistema. Mechaniniai laikrodžiai išpopuliarėjo Europoje XIV–XVII amžiais, kai buvo tobulinti pavasarinių laikrodžių mechanizmai ir escapement sistema. XVIII–XIX amžiais atsirado plataus vartojimo rankiniai laikrodžiai bei kišeniniai modeliai. Nuo XX amžiaus pradžios laikrodžių pramonė sparčiai keitėsi įmassą su atsparumu ir naujomis konstrukcijomis.

Pagrindiniai laikrodžių tipai apima mechaninius, kvarcinius ir elektroninius (skaitmeninius) laikrodžius. Mechaniniai laikrodžiai veikia dėka užvedimo pavasario, grandinės ir balansinio mechanizmo, kuris reguliuoja laiką. Kvarciniai laikrodžiai naudoja kvarcinio kristalo rezonatorių ir laiką tiksliai reguliuoja elektros impulso grandinė; jie dažnai reikalauja mažiau priežiūros. Elektroniniai laikrodžiai dažnai rodo laiką skaitmeniniu formatu ir gali turėti papildomų funkcijų, tokių kaip žadintuvas ar vaizdo įrašo funkcijos.

Rūšys ir funkcijos: dažniausiai sutinkami laikrodžiai yra ant riešo, kišeniniai ir sieniniai. Pagrindinės papildomos funkcijos įrašo kalendorių, chronografą (stoperį), atsparumą vandeniui bei įvairius laikrodžio režimus. Pasirenkant laikrodį svarbiausia yra tikslumas, patikimumas ir suderinamumas su vartotojo poreikiais.