kompiuterijoje

Kompiuterijoje, arba informacinių technologijų ir informatikos srityje, yra mokslas ir praktika, susijusi su kompiuterių kūrimu, diegimu ir taikymu informacijos apdorojimui. Ji apima tiek teoretinį pagrindą – algoritmų ir duomenų struktūrų tyrimą – tiek praktinį sprendimų kūrimą: programinę įrangą, sistemas ir paslaugas, kurios leidžia surinkti, saugoti, apdoroti ir perduoti duomenis.

Pagrindinės kryptys apima programavimą ir algoritmų mokslą, duomenų struktūras, kompiuterių architektūrą, operacines sistemas, duomenų bazes, tinklų ir saugumo technologijas, dirbtinį intelektą ir mašininį mokymą, duomenų analizę ir vizualizaciją, taip pat žmogaus ir kompiuterio sąsajas (HCI). Praktikoje dažnai susijungia teorija su inžinerija kuriant programinę įrangą, sistemas, debesų paslaugas ir įmontuotas programas.

Istoriniu požiūriu kompiuterija išsivystė nuo mechaninių skaičiuoklių ir pirmųjų elektroninių kompiuterių iki šiuolaikinių debesų kompiuterijos, masyvių duomenų sprendimų ir plačiai taikomo dirbtinio intelekto. Svarbūs etapai buvo Von Neumanno architektūra, programavimo kalbų plėtra (Fortran, Lisp, C, Java) ir interneto plėtra. Ši sritis nuolat vystosi universitetuose ir tyrimų institutuose, taip pat pramonėje, o jos taikymas apima verslą, mokslą, mediciną, švietimą ir kasdienius sprendimus.