interpretavimas

Interpretavimas yra procesas, kurio metu prasmė, tikslas ar ketinimas yra aiškinami, perteikiami ar pagrįstai rekonstruojami. Jis taikomas įvairiose srityse ir gali apimti tiek kalbinį supratimą, tiek teksto, reiškinio ar veiklos interpretavimą, taip pat interpretuojamų duomenų ar kūrybinio veikimo rekonstrukciją. Etymologiškai žodis kilęs iš lotynų kalbos interpretari, o lietuvišasis žodžio atitikmuo kilęs iš veiksmažodžio interpretuoti.

Kalbų kontekste interpretavimas dažnai siejamas su kalbine prasmės perteikimo ar supratimo procesu. Skiriami interpretavimai: simultaniniai (vykdomi iškart, tuo pačiu metu) ir konsekutyviniai (po trumpesnio pauzės periodo). Skirtumas tarp interpretavimo ir vertimo dažnai remiasi situacija: interpretavimas dažnai reiškia gyvą kalbinį perdavimą žodžiu, o vertimas – rašytinį ar nuoseklų perrašymą į kitą kalbą.

Teisinėje, mokslinėje ar verslo praktikoje interpretavimas reiškia taisyklių, duomenų ar rezultatų prasmės nustatymą. Teisinis interpretavimas nagrinėja įstatymų tekstų, jų tikslų ir sprendimų kontekstą. Mokslinis interpretavimas apima duomenų analizės, statistikos ar rezultatų aiškinimą, dažnai siekiančį aiškumo ir atskaitomybės. Taip pat menine ar kultūrine prasme interpretavimas apima kūrinių atlikimą ar bet kokio darbo prasmės perteikimą asmeninę ar atlikėjo interpretaciją.

Procesą dažnai veikia kontekstas, žinios, auditorija ir kultūriniai veiksniai. Viešai svarstant interpretavimą svarbu skirti dėmesį sąžiningumui, šaltinių aiškumui ir ribotumų pripažinimui. See also: interpretacija, aiškinimas, vertinimas.